Kiek jūsų spintoje kaklaraiščių ir kiek iš jų kabo nenaudojami? Šie klausimai parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ provokavo ne tik atsakymus, bet ir istorijas.

„Turiu apie penkiasdešimt kaklaraiščių, įvairiausių atspalvių, taip pat ir ryškių. Patogu, kai pasirinkimas platus – lengva rasti tinkamiausią priklausomai nuo progos ir auditorijos“, – pasakojo Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas, parodos atidarymo ceremonijai pasirinkęs dangaus žydrumo šilko kaklaraištį.

Apie dešimt iš jo turimo pusšimčio vis nesulaukia savo eilės. Spintoje jie užsibus ilgiausiai iki tol, kol ateis eilė kasmetinei drabužių inventorizacijai. Tuomet užsigulėjusius, bet dar puikiai tinkamus dėvėti rūbus E. Stancikas pasiūlo draugams ar draugų draugams, kuriems jie galėtų praversti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio drabužinėje kaklaraiščių – per šimtą. Keliolika iš jų atkeliavo kaip dovanos, bet daugumą perkasi pats.

„Man kaklaraištis – viena iš vyro puošmenų, akcentas, mėgstu juos dėvėti. Dažniausiai naujų įsigyju keliaudamas kaip mielą prisiminimą iš aplankytų vietų.

Natūraliai dalis tampa mažiau dėvimi arba nebedėvimi dėl pasikeitusios mados, nors tebėra puikios būklės. Domėtis tendencijomis ir būti šiuolaikiškam yra svarbu kiekvienam, tai suteikia pasitikėjimo savimi“, – neabejoja R. Dargis.

Ištraukti iš vyrų spintų kaklaraiščius, kurie niekaip nesulaukia savo eilės, užsimojo aksesuarų kūrėja Milda Paukštė. „Verslios Lietuvos“ suburtoje socialinių verslų arkoje ji pateikė idėjų, kaip pirmųjų savininkų nebenaudojami kaklaraiščiai gali toliau tęsti savo gyvavimą – virtę drabužiais, aksesuarais, namų interjero detalėmis.

Daugiau skaitykite: zmones.lt